Nežinau, ar mano istorija mistiška ? Bet man ji nepaprasta, sakyčiau stebuklinga, tarsi iš dangaus atkeliavusi. Nuo šio įvykio prasidėjo stebuklai mano gyvenime, aš tiesiog pradėjau visai kitaip matyti ir suprasti pasaulį. Nežinau, ar tai dovana iš dangaus, ar kas ?

Po skyrybų 2006 metų gražios vasaros rytais buvo atsiradęs noras eiti prieš darbą pasivaikščioti į parką. Tada gyvenau netoliese Verkių parko. Ir štai vieną rytą nubundu apie 5 valandą, atsikėliau ir einu. Ėjau, ir klausiau savęs, ar aš einu, ar mane kažkas veda. Kita vertus, klausiau savęs, ar man protas pasimaišė, kas čia mane valdo… Buvo tikrai keistas jausmas: lyg matyčiau save iš šalies, lyg kartu ir jausdama save.

Priėjus parką tas jausmas apsilpo. Mėgavausi nuostabiu birželio rytu, džiaugiausi vaizdu, kaip žmonės su šuniukais vaikšto, kaip gražiai nupjautos pievelės… Toliau ėjau tuo keliu palei bažnyčią. Buvo tylu, tylu ir ramu, jokio pašalinio garso. Tik staiga nesupratau iš kur atėjo noras lėkti į pakelėje stovinčią koplyčią. Nežinau, kokia jėga mane numetė ten… ėmiau garsiai joje verkti, nors iki einant į parką nebuvo jokio liūdesio. Beverkiant suskambo bažnyčios varpas – 6 valandą ryto išmušė. Tas garsas pertraukė mano verksmą, net aiktelėjau ir atrodo, jog širdis suspurdo. Tad pajutau, kaip kažkas mane apkabino. Tas kažkas, ne žmogus, bet jėga su šiluma. Ši šiluma mane buvo apkabinusi per pečius ir mintimis pasakė, “neverk, bus viskas gerai”. Net nežinojau, dėl ko verkiu, ir kas bus gerai. Ta šiluma apkrėtė mane kažkokiu neapsakomu gėriu, malonumu, meile, ramybe. Tada paklausiau, kas čia? Bet man niekas neatsakė. Aš pakėliau akis, žiūriu koplyčia vadinasi “Verkiančios moterys”, o pavaizduotas Jėzus nešantis kryžių, ir šalia jo verkia moterys. Galvoju, kas čia per stebuklas, ką jis reiškia?

Neapsakomo gėrio viduje pripildyta ėjau namo. Ta šiluma, su kuria bendravau, mane lydėjo iki “Hiper Rimi” centro. Ir prapuolė nejučia.
Paskui vis galvojau, kas per stebuklas čia buvo. Nuo šio įvykio mano gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių. Mano gyvenime atsirado daug dieviškumo, mano gyvenime atsirado gausa. Vos spėjau stebėtis netikėtumais. Atsirado vizijos, retos, bet įšsipildančios. Per laiką patikrinu, žiūriu, kad taip man ir buvo pasakyta per viziją. Šiandien šį įvykį pavadinčiau susitikimu su savo angelu, o gal nužengimas kažko iš dangaus, ko galbūt dar nepažįstu. Laikas taip pat atsakys kada nors, kas tai buvo.

Giedrė